kaip.tik.ten del.icio.us atostogai, part 1

2013.01.03, 21:18

Visi Seišeliai yra padalinti į tris dalis: the not-exactly-one-would-expect, the great and the absolutely magnificently mind-bogglingly astoundingly awesome. 

The great: pagrindinė Mahe sala. Net ir labiausiai atseit busy paplūdimys Beau Valon Mahe saloje yra apytuštis ir labai švarus, neskaitant vienos kitos žolės per low-tide. Rifai lyg ir netoli nuo kranto, bet pasiekiami tik motorke, nes bangos. 

Veikla susideda iš rėplinėjimo po pliažą ir pirmyn atgal iki dive centro, scuba įrangos ant nugaros tampymo, wetsuito apsirengimo ir nusirengimo ir mirkimo bangose po brutalia tropine saule, nuo kurios nepadeda net SPF-3000 nifiga, gali keturis kartus nusilupti per dvi savaites.

Tingiai gulėdami ketvirtą dieną pliaže su fruktovovodomis ir besigydydami epinę lėktuvinę slogą prieš nardymus, pradėjom skaičiuoti visokius optimistus, kurie bando nusnorkelint nuo kranto, kažkaip neįvertindami, kad rifas vsio taki yra pora šimtų metrų, per bangų mūšą, ir niekur nu ten nenuplauksi, ypač be ląstų. Tokie buvo du gudrūs baisiai, vienas pametė kaukę prie kranto ir jos ieškojo, tuomi provaidindamas mums puikų trisdešimties minučių entertainmentą. Iš tokių užsiėmimų taip pat akivaizdu, kad konstruktyvia veikla tose salose negali pasižymėti niekas. O vežėmės net du kompus, kurie iš esmės pasitarnavo tik tam, kad per greitai nepereitume kokių aštuonių aerouostų sekuričiaus.

Vietiniai skrydžiai tarp salų kainuoja vos vos daugiau nei keltai ir yra baisiai entertaining. Dabar jau viską žinodami, būtume ėmę keltą, nes vietiniai dušmanai maršrutu port-airport yra tokie pat gudrūs kaip Portofino-Rapallo didmiestyje, kurį aš laikau visų taksistų scammerių sostine. 

Ir va tokiu va būdu, dar nusicharterindamas rastamaną su motorke Praslin saloje, nes baisiai ilgai oficialaus kelto laukt, žmogus atvyksti į the absolutely magnificently mind-bogglingly astoundingly awesome dalį - La Digue. 

Čia veikla susideda iš mėginimo užčiaupti atkarusį žandikaulį ir važinėjimo dviračiu. 

Seišeliai turi tokį įdomų fenomeną - praktiškai visur labai panašias viešbučių kainas, jei neskaičiuosim rinkos bracketo upwards nuo štukos eurų per night. Iš kainos absoliučiai neakivaizdu, ar pataikysi ant supelijusio siaubo, ar ant kokio Le Meridien - true story. Tai va. La Digue yra viskas tas pats, tik ten yra tokia naujutėlė klėtelė kaip La Repaire, kurią managina awesome italiūkščių pora, ir ten irgi reikia prilaikyti žandikaulį, pilant į jį džintoniką, nes absoliučiai viskas ten yra gražu. Ir jie ten dar kažko yra nesupratę apie business in Seychelles modelį, nes campari pas juos kainuoja pigiau nei alus parduotuvėj.

Tada gauni į dantis dviratį ir mini mini kalnais blyn, baisiai viskas užknisa, kol staiga kelias pasibaigia, prasideda smėliai, šunkeliai, ir po jų atsiveria most magnificent pliažai pasaulyje - Grande Anse ir visi jo pusbroliai. Baltutėliai, žydrutėliai ir tuštutėliai.

N.B. tikrai pasiimkit porą skarbonkių alaus, labai praverčia, net tiems, kurie atseit yra labai išprusę ir jo negeria. Taip pat empiriniais tyrimais nustatyta, kad net ir tokiose vietose maždaug po penkiolikos minučių atsiranda stora baltaodė moteris su rinkėmis ant šonų ir trumpam įroglina maudytis tiesiai ant tavo line of sight. Other than that, visiškai neaišku, kur yra likę turistai, nes nieko daugiau ten nėra.

Uf, ryt pratęsiu.

 

kaip.tik.ten del.icio.us taupiai žaliai šiltas namas

2012.11.28, 11:52

Žėkit, žmogai, aš jums pasakysiu dar kartą tokį pamokslą, kur jau kažkada minėjau dėl tų "pasyvių šiltų namų".

Jei kas nors jums bando parduoti namą, kuris va yra pasyvus ir šiltas ir what not, tai greičiausiai jie daugiau nieko neturi, išskyrus tą hipotetinį šiltumą.

Tvarumas, šiltumas ir pasyvumas su architektūra turi tik kokius 10 procentų bendrumo. Visos tos savybės pačia didžiausia dalimi yra pasiekiamos inžinieriniais sprendimais ir medžiagomis. Jei žmonės pradeda apie savo projektą pasakoti nuo "mūsų namas turi trigubą fasadą", tai tas namas tuomet neturi nieko. Trigubas fasadas gali būti pritaikytas bet kuriam pastatui, ir joks architektas su kibirkštėle neprojektuoja pastato aplink fasado sprendimą. If he does, he does not have anything else to give.

Case in point, plačiai save reklamuojantis, ypač specialistams, "šiltas pastatas" veidaknygėje.

Tai, mano brangūs užsakovai, yra dėžė su skylėm. So it happens, kad dėžė su skylėm yra pigi ir šilta. Tai visai nereiškia, kad jei jūs pasiėmėte banko paskolą savo svajonių namui statyti ir norite kokybiško gyvenimo su išliekamaja verte, jūs turite statyti dėžę su skylėm. Lygiai taip pat galima statyti ir va tokius namus:

Kokybiška architektūra privalo būti taupi, šilta, pasyvi ir sustainable. Ir taupus, pasyvus ir sustainable daiktas neprivalo būti butt-ugly.

Aha, ir dar labai geras momentas:

"Medeinos 31 pasyvaus namo projekte, lapkričio 13 d. lankėsi pasyvių namų ekspertė - Lita. Ji tikrino ar name nėra piktųjų dvasių. Po testo paaiškėjo, kad namas yra tinkamas gyventi!"

citata iš oficialaus jų puslapio fb. Am not kidding.

Jei jau visai nieko nėr, išskyrus šiltą statybą, tai galima pasitelkti visokius gyvačių aliejaus pardavinėtojus ir į savo statybas įleisti stebuklingą dvasių mešką, kuri jums pasakys, ar čia gera vieta gyventi. 'Cause meškos yra didžiausias ekspertas. Jūs turite klausyti meškos. 

kaip.tik.ten del.icio.us artisanal shit: žvakės 2

2012.11.23, 21:12

Ta nuotrauka anam poste yra skirta dabartiniam pasitaškymui, irgi lengvai susijusiam su artisanal shit.

Kiekvieną kartą, kai aš praeinu pro kokį Yankee Candle stationą Oze ar pro kokį Baltijos Kvapai ūkį Žirmūnų Rimi, mane apima baisiai dvejopos mintys.

Pirmoji mintis yra tos neseniai ar seniai vaikų prisigimdžiusios motinos didvyrės, kuri bet kokia kaina kurs blet namų jaukumą: oumaigod, man reikia žvakių, darysiu, kad gražu namie būtų, kvepėtų, visi reikalai blia.

Antroji mintis skamba taip: aha, žvakė yra eilės keliasdešimt litų, really? Mano vaiko megztinis iš Mothercare kainuoja kaip ta žvakė. Da fak, ar tu durna? (Mind you, iš esmės namų ūkio banko sąskaitai tas nieko per daug nereiškia, bet vis tiek babkės yra uždirbamos, ant medžių neauga ir vaiko megztinis lastina longer. Ir looks way cuter, jei geras megztinis.) 

Vienintelis visiškai rimtas faktorius, dėl kurio aš karts nuo karto perku tas dolbanas žvakes kokiam C&D style ar tuose Baltijos kvapuose, ir nežmoniškai permoku, yra tas, kad jų etiketės nėra tokios šlykščios ir kraupiai prilipę, kaip viso šyrpotrebo maksimoj. Ten jie kažkodėl visus tuos savo perceived upper class customers tiesiog grubiai stumia link šūdino artisanal briedo, nes savo siūlomą produkciją markiruoja kraupiomis, didžiulėmis, nenusilipdančiomis etiketėmis. And that just breaks my hipster heart. 

Fotkę žiūrėti ankstesniame poste.

kaip.tik.ten del.icio.us žvakės: artisanal shit, part 1

2012.11.20, 20:36

Čia bišk darau pertrauką kelių dienų tarp darbo - reikia iškvėpti, pabaigti smulkius reikaliukus ir "aš neseniai tikrai tikrai gimdžiau vaiką...how did that go?" prisiminimas atsirado kažkur sąraše galvoj.

Užtat turiu jums, internetai, baisų insightą.

Aš nemėgstu rankų darbo artisanal shit. Mes čia su savo didžiuoju dizaineriu esam šiuo klausimu turėję ne vieną labai informuotą ir mostly one-sided pokalbį prie classic dry martinių ir priedų apie tai, kad žmonių mokėjimas kirpti skiautes ir siūti jas į vieną nėra verslas, ir Bulgari yra Bulgari for many reasons, iš kurių viena yra axujienas marketingas, o visos kitos yra craftsmanship. Also, Bulgari liks Bulgari po dvidešimties ar aštuoniasdešimties metų, o artisanal shit geriausiu atveju sudalyvaus reklamoje "koks yra pats brangiausias laikrodis pasaulyje?". 

Also, esu gavus tokių pusiau niekinamų bakstelėjimų iš savo baisiai hip and cool draugių, kurios taip vat nuoširdžiai nustebo, ir kad man žymiai didesnį įspūdį daro nauja Dior Joaillierie kolekcija, o ne baisiai hip and cool, Stokke stumdančių, obuolių pyragus kepančių motinų naminiai karoliukų vėriniai feisbuky. Ir kam man tas second-hand Bally rankinukas ybėjuj. Aš atseit "per daug fokusuojuosi į prekės ženklus". 

No no, my loves. Aš fokusuojuosi į kokybę ir išliekamumą. Aš esu dažnai baisiausiai įkvėptas inžinierius, kuris mano, kad jo bizantinių ikonų tapyba smarkiai pralenktų tikrasias bizantines ikonas. Ypač aš taip manau po antro martinio. Dėkui flying spagetti monster, kad ryte martinis turi tendenciją nugaruoti ir aš galiu eiti dirbti darbo, kurį dirbti esu kvalifikuotas, atestuotas ir jo outcome yra žymiai produktyvesnis. 

Dėl šitos priežasties mes neturim ir jokio hobio ar kito laisvalaikio užsiėmimo. Jei nelaikysim to jau classic dry martini siurbimo hobiu. Nes niekas neturi laiko daryti shit, kurio nėra qualified daryti. Išskyrus, aišku, baisiai įkvėptas rašliavas internetuose.

N. B. (visur yra išimčių, of course - čia toks lietuvis juvelyras buvo buvo artisanal, ir staiga pasidarė baisus brandas Niujorke, ir tai tiksliai parodo, kad anas turėjo ir craftsmanshipą, ir liekamąją jėgą, ir dar krūvas visokių marketinginių terminų, kurių aš, kaip pogirtis inžinierius, dabar jums nepasakysiu).

N. N. B. ta žvakė paveiksliuke ten visai apie ką kita, rytoj man dar laisva diena, TBC. I digress a lot.

N.N.B. martinis manęs nesponsorina. Nors jau turėtų. Aš gal dar būčiau neblogas martinio feisas, kai jau baigčiau bizantines ikonas paišyt.

N.N.N.B. Stokke yra abysmal vežimas sunkumų kilnotojoms. 

kaip.tik.ten del.icio.us maistai ir jų recenzijos 2: Holy Miko's

2012.11.07, 21:12

Šita savaitė yra ta trečia savaitė po sąlyginio triumfo, kai vėl reik varyt iki kito, looming, deadline po dvylika trylika valandų per parą, tai aš trumpai labai. 

Kadangi maistas būtinas išgyvenimui, o ofise aš mados valgyti neturiu, tai reikia prasimanyti jo vakare. Šiandien nuroglinom į Holy Miko's. Absoliučiai awesome vieta - steikas sultingas, gal vos vos perkeptas, padažas visiškai puikus, medalis jiems už lėkštėje esantį keptą česnaką. Miško grybų risotto irgi labai geras, džintonikas toks, koks turi būti, pilstomas primitivo vynas super. 

Servisas super, o žmonių visiškai nėra. Matyt, vienintelė jų problema yra marketingas. Einu dar įkalsiu vieną stakaną.

kaip.tik.ten del.icio.us rinkimai

2012.10.15, 17:11

Aš jums galiu pasakyti tik tiek:

jei esate marginalas komunistas, arba nusikaltėlis, besislėpęs po Rosijos vėliava nuo Lietuvos teisingumo ir tiesiog melagis, arba tėvynės išdavikas, nupirktas per visus galus, arba Lietuvos teismų sprendimų nepaisantis linčo teismo dalyvis iš patvorio, arba šiaip nixuja nesusigaudantis, garsiai rėkiantis homofobas - not to worry.

Lietuvos žmonės jus greičiausiai išrinks į seimą.

Čia jums bišk palate cleanserio.

kaip.tik.ten del.icio.us maistai ir jų recenzijos

2012.10.08, 12:49

Aš tai, pavyzdžiui, niekada netikėjau, kai internetai sakydavo, kad visokie maistų recenzentai eina į restoranus ir jiems už palankias recenzijas moka pinigus. Bet, pavyzdžiui, dabar nebelabai taip tikiu. Čia, mieli draugai, jums bus pateiktas postas apie maistą, geriausia sąžiningųjų apžvalgininkų forma. Kalba eina, be abejo, apie Laukines Žąsis ir jų nepamirštamą prozą. 

ir štai atėjo šeštadienis, kai mes, nepaisydami visokių Stiklių ir Markuso vilionių ir asmeninių pažinčių su jų indų plovėjais, nusprendėme išbandyti Time restoraną Comfort Inn viešbutyje. Kaip sako mūsų pavidolių dusintojas, gi viešbučiai dažnai turi puikius restoranus, tik lietuviai nieko nesupranta ir ten neina. Pabūsim supratingais lietuviais, galvojam mes, ir po pažasčia pasikišę po kopiją Naujojo Pasaulio vynų degustacijos aprašymo su šefo maistais, sėdam į prastą smirdantį taksą, nes geresnio negalim sau leist, sąskaita gi viršys kokius aštuoniolika šimtų litų ir dar reiks pagal etiketą palikti devyniolika šimtų milijonų arbatpinigių. Ir tikrai gersim vandenį iš buteliukų, šventė gi. Gal ir ne degustacija, bet šefas turbūt turėtų būti tas pats. 

Kadangi mūsų kompanija jau buvo vietoj, gavom tokį nerimą keliantį skambutį: "o tai čia tipo mes tam viešbutyje ir jokio restorano nematom?". Nu nieko, galvoju, gal nesusigaudo, prasčiokai visgi. Nepratę prie Niujorko stiliaus interjerų, nesupranta, kas kur, nuotraukose viskas atrodė taip industriškai padoriai. Truputį tik neramino santvarėlės koncertinei įrangai, ant kurių buvo sukabinti prožektoriai apšvietimui. 

Ir iš tiesų, bendra atmosfera pranoko mūsų lūkesčius. Neapsakomai puiki, padegusiu aliejum ir trijų klasių po fizinio lavinimo prakaitu atsiduodanti mokyklos valgykla, tik su geresniais baldais ir baru, toks Kitchen. Dabar į tą valgyklą reikia įdėti du autobusus apystorių vokiečių, kurie šiaip niekuo nekalti, anuos apgyvendino biudžetiniame viešbutyje ir kaip tik vakarienės metas. Bet ką darysi, demokratija, turistų pinigai, ką jau čia atskyrinėt a la carte ir kafeterijos sales, be to, niekas to ir nežadėjo.

Apsidairom, da ladno, visko visur būna, prisėdam, kad jau atėjom.

Džintoniką gavom su agurku. Visi taip oriai susižvalgėm, visgi žino, ką daro, matyt. Padavėja yra perfectly nice, viską supranta ir proto nepisa. Paprašėm sūrio prie vyno, pažadėjo papjaustyt "Džiugučio", nenorim mes to "Džiugučio", norim ko nors mėlyno ir balto apipelėsinto, vynas vsio taki mėgstamas mūsų montepulciano di nobile, skanus toks, vynų sąrašas respectable. Sakė paieškos, bet gavom Džiugučio. 

Meniu trumpas, čia va jau toks puikus indikatorius, kad jie tikrai žino, ką daro. Beužsisakinėjant meniu dar trumpėja, nėr to ir ano, irgi skaityk, gražu, maistas šviežias, nepersistengia su storage. Iš esmės lieka tik ravioliai ir anties šlaunelės. Na tai duokit mums tas šlauneles, ilgai keptai virtos, su prancūziška fraze pavadinime. Ir pusę pavasarinio viščiuko, matyt, kur tai buvo paukščių maras, nes paukštienos yra navalom. Neypatingai brangu, maždaug po 10-8 eurus patiekalas, na toks Zoe's pricingas maždaug. 

Ir tada pagrindine vakaro nata, ilgai išlaikyto kartono formaldehide, atsiskleidė reiškinys, kuris į istoriją po to įėjo Šiurpiosios Anties vardu. Visas maistas, išskyrus tuos penkis raviolius, kurie just as well galėjo būti iš pakelio, buvo nenusakomo sausumo, tąsumo ir pilkumo. Su šaukštu bulvių košės. Bišk gumuluota buvo. Mano vyras su nostalgija papasakojo istoriją, kaip kai jis buvo mažas ir tėvukas virdavo sriubą, tai rezultatas nuvirto viščiuko būdavo kiek geresnis, ir dar būdavo su sultiniu. Atsidusom, vogčia apsidairydami sultinio ir skubiai skubiai išėjom karaokės dainuot.

 

| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | »