Man turbūt vidutinio amžiaus krizė, bet every single time aš makaluojuosi va po tokias vietas kelias dienas ir negaliu jų fotkinti, rimtai susimąstau, kad ir man laikas renouncinti savo paskutinius likučius of dignity ir gauti fotoaparatą. Tada išgeriam porą stiklinių vyno ir šitas blasphemy praeina, nes viskas jau yra flickre anyway ir šimtą kartų geriau. Also, ten kažkur jie turi ir Château Mouton-Rothschild ūkį, kas supposedly yra pizdačiausiai gerai, bet repertuaras mūsų šopuose kažkaip nepatvirtina to.
Ir something just found to go with it, thanks to awx.
Aš esu dramatiškai mature ir labai sunkiai amused žmogus, ir mano pasilinksminimo būdai yra va tokie atitinkami. Šitas suteikė lygiai trisdešimt minučių džiaugsmo per pietus, kol pareigingai mėginome pildyti bendrijos susirinkimo klausimyną apie visokius Labai Svarbius Daiktus.
Disclaimeris: su žmogum, sudariusiu klausimyną, mes esam gėrę, ir jis nebūtinai will get offended.
Man šitas visada kažkur kirbėjo, kad pasaulis pilnas sąmokslų. Kai pabudau šeštadienio rytą nuo ypatingai agresyviai plieskiančios saulės su slight jausmu, kad vyno terasoj prie rožinės bažnyčios buvo truuuuuputį per daug ir tvirtu įsitikinimu, kad pagaliau supratau, kas yra blogai. O blogai yra tas net higienos normose patvirtintas setupas, kad blet visokie miegamieji turi būti orientuoti rytų pusėn. Šitą sugalvojo visokie masonai darbo liaudies išnaudotojai, kad visokia minėta darbo liaudis visai negautų pamiegoti, o keltųsi septintą ryto ir pyzdintų vergauti, nes vis tiek saulė taip plieskia kad xrien tu ten pamiegosi. Arba jei jau ta darbo liaudis pasitaiko daugiau uždirbanti, jie nuo šitos neteisybės gali gelbėtis užuolaidom, bet then blyn what is the point kambario, kurio visą laiką turi laikyti langus užtrauktus?
On the bright side, simfoniniai tango buvo labai gražu, ir balius paskui buvo much appreciated.
Bet Prudnikovaitė žymiai geriau dainuoja nei šitas pavyzdys pateiktas. Ir šiaip kažkaip sudėtinga rasti jutūbą, kuris darytų justice šitam konkrečiam gabalui. Mhmm.
Alright, we need our money back - niekas nešviečia tamsoj ir negavom nušauti nė vieno mutanto, tik kai kuriuos gavom pašerti.
Čia bišken padublikuosiu savo brangų significant other, bet kadangi šiandien praleidau dvi neįkainojamas valandas, svetimą materiolą dažydama rožine burnt skies spalva, bear with me. Visos raw fotkės yra courtesy of kelionės kompanionai, nes nu aš gi esu notoriously alergiška fotoaparatams. Bet obviously ne tada, kai ką nors visiškai pagrįstai gaunu nudažyt rožine spalva. Ahem. Without further ado, pictures.
Vid na more, viešbutis. Čia mes, grojanti tašė ir Russkyj Standard praleidom significant amount of time. Kurį laiką mėginau išžyzti "einam paplaukioti laivu Europarty po Dnieprą" (pizdačiausias Akon soundtrackas sklido per Kijevą), bet mano visos pastangos atsimušė į dviejų vyrų strategiškai atstatytas stiklines. Kai Dniepras pasidaro juodas ir tašė ima groti Bachą/Hendelį, akivaizdu, kad laikas eiti miegoti, nes ryt baisiai anksti į tą jau zoną.
Baisiai gera koncertų salė. Tašė grojo vergų chorą iš Nabucco (korektūra praėjus radiacijos poveikiui:), visi buvom v axuje, radom asfalto gabalą, transliuojantį kokį šimtą rentgenų. Pats laikas iškrapštyti konspiracinį sulčių butelį, keywordas "taupyk" ensues.
Linksmos istorijos apie grybus, stroncį, cezį, grybus, marinuotus stroncyje ir žuvį su jodo padažu.
O čia, žinokit, visai nėra nebaigti statyti 5-6 blokai. Čia kaip kai kuriems labiau patikliems užsieniečiams pasakoja mūsų Kranzas, turėjo būti Disneilendas iš tikro, o Pripetėj gyveno kasininkai ir linksmųjų kalnelių mechanikai. Kranzo istorijos visiškai entertaining, o mano išduoto vienuolikto įsakymo "taupyk butelį" niekas neklauso. Einam pažiūrėt tų dvipusmetrinių šamų, baigiasi duona, šeriam juos M&M's iš duty free, šamai entuziastingai juos ryja.
Jei ne spindulinė liga, matro, juos visus būtų pribaigę kelių sąnarių traumos - tas miestas, sprendžiant iš aštuoniolikos milijonų krepšinio salių, turėjo rimtą chronišką potraukį sportui.
Jie tave stebi, wherever you are, ir nori, kad tu tai žinotum.
Vietiniai looteriai vis dar atkakliai ieško kokio vario ar vienos kitos kuro kasetės savadarbiam sprogstamajam užtaisui.
"A lethal dose is around 500 roentgens (0.13 coulombs per kilogram) over 5 hours". Taip ir neišsiaiškinom, ar tas daiktas matavo rentgenus, ar mikrorentgenus :) However, kai toj vietoj susiruošiau prisėst parūkyt, net mūsų Kranzas bišken šiurptelėjo ir sakė, žinai, eto ne ochen chistoje mesto. Kad mano kompanija nenufotkino tos žnyplės su rožiniu kaspinuku (no, really), kurios viduje ir buvo padėtas dozimetras, iki šiol bišken nervina.
Zavodas Jupiter. Niekas nežino, ką anas gamino. Visas metalas viduje (nu ir kstati, iš visų tų jau paliktos technikos parkingų) patyliukais utilizuojamas metalo laužui. Kaip ir negalima, kaip ir neoficialiai, aj nu bet kas čia žiūrės - veterok pradul, dožhdik pralil, ech, viskas vis tiek grunte nusėda.
Vakaras, apokalipsė, baigėsi cigaretės, laikas į paskutinį traukinį namo.
Ir visiškai gratuitous, soundtrackas, tinkamas tai jau vodkei su draugais balkone ant Dniepro.
Brangūs troliai - visų jūsų maldos išsipildė. Yra rimtų šansų, kad per šio savaitgalio iškylą mane palaikys vietiniu mutantu ir nušaus; kad jie visi meluoja ir Geiger-Müller counteriai zonoje yra nusukti žemyn, ko pasėkoje šitas piktinantis, pusiau angliškas ir dažniausiai nixuja nesuprantamas blogas liks be rašytojo; kad belipant ant sarkofago priešpiečių atsikabins alpinistų įranga; arba kad šviečiančių žmonių neįleidžia į EU.
Now when the mission in Central Asia is completed, with more or less success, galima vasarai grįžti į pusiau taikų pletkų brauzinimo, occasional darbo padarymo ir general daydreaming mode.
Also, čia bus completely mindless postas apie daiktus, kurie mane labai žavi jau seniai ir jų simboliką populiariojoje kultūroje.
Tas daiktas yra vonia, kuri stovi ne prie sienos, bet viduryje kambario. Ar pastebėjot, kad kuo dramatiškiau kinas tends to present itself, tuo didesnį apsilaupiusiom plytelėm vonios kambarį jis vaizduoja, kurio viduryje visada stovi vidutinio jūrinio konteinerio dydžio bliūdas? Jei kinas labai labai dramatiškas, tai bliūdas yra su liūto kojytėm. Like this.
There is something in tos vonios, kas prabrėžia pagrindinio protagonisto egzistencialistinę krizę, jei jau nėra kaip jos kitaip pabrėžti. Ir do not get me wrong, jei aš kada darysiu kiną, tai jis absoliučiai visas bus apie free-standing svarowski blinged vonia vidury vidutinės šokių salės dydžio kambario su juodai baltom grindų plytelėm, that's how much I like them.
reflections and fog
