kaip.tik.ten del.icio.us Net Zero

2014.01.13, 22:18

Aš čia sau vakarais, kol nepradedu lūžinėt ir tada skaityt kokios nors idiotiškos istorinės kostiuminės dramos, kramtau specialiąją techninę literatūrą, currently Net Zero Energy Buildings - International Projects of Carbon Neutrality in Buildins, išleistą tokio respectable ruporo kaip Detail Green Books, sudarytą bendradarbiaujant International Energy Agency ekspertams tarp Solar Heating & Cooling ir Energy Conservation in Buildings & Community Systems programų.

Tai čia kaip ir seniai viskas aišku buvo, kad nuo architektūros priklauso kokie maksimum 20 procentų sustainability taškų, kurie būna pasiekiami arba gera pasaulio šalių orientacija ir nedideliu kiekiu langų, arba nevjebennai brangiais trigubais fasado skins iš visokių kosminių pokalbį palaikančių medžiagų. Nu ok, taip pat didžioji dalis apžvelgiamų pastatų yra Vokietijoje arba Austrijoje, kas patvirtina mūsų kažkada prie šašlykų išsiaiškintus faktus, kad Vokietija jau labai seniai steadily remia ir vysto alternative renewable energy naudojimą ir savo coal fuelą, ir photovoltaic elektrą superka į gridą jau nuo 2000, irgi už nevjebennas babkes. Bepigu aniems, valkatos turčiai industrialistai.

Visa kita tame zero energy koncepte yra baisiai krūta ir komplikuota, kur kai kas net keramines plytas iš šalimais esančios upės dugno kepa ir už tai irgi taškų gauna kaip mol už vietinę medžiagą. Mind you, niekur tame reikale nėra jokio atsipirkimo.

Bet iš esmės tai mane labiausiai pradžiugino arabų projektas, gamintas grandų Foster&Partners - Masdar Urban Development projektas, 25 km nuo Abu Dhabi, grynoj kapitalinėj dykumoj. Arabai pinigų turi, nutarė padaryt pasauliui showcase, kaip čia reikia tvarkyt Urban Net Zero reikalus. Ne tai, kad jiems labai rūpėtų, bet nu because. Įkūrė chebra specialią tax zoną, nutarė sukurti incentives 1500 kompanijų ten atsikraustyt. Tikslas - suvartoti 70% mažiau energijos nei šalimais esantis Abu Dhabi, nuo 169 000 kWh/a iki 50 000 kWh/a per person.

Tram param, planas buvo padarytas su geriausiais ketinimais - miesto struktūros pasukimas 45 kampu, šalutinės gatvės ne ilgesnės kaip 75 m, orientuotos šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, neleidžiant vyraujantiems karštiems ir drėgniems šiaurės vakarų krypties vėjams (iki 47 C) patekti į miesto tinklą ir praleidžiant juos virš miesto. Daug fontanų, kurie atlieka garuojančio vėsinimo funkciją, vakare miestą vėsina rytinės dykumos vėjai, numesdami temperatūrą iki balmy 34 C.

Fotoelementų gaminama elektra padengia apie 90 % viso miesto poreikių. Šalia statoma didžiausia pasaulyje saulės energijos terminė stotis. Kondicionavimas sudaro apie 70% visos energijos suvartojimo vasarą, Masdare naudojami rekuperatoriai arba visokios naglos higroskopinės sistemos šaldymui, taip pat šalčio sijos (pasyvūs vėsinimo konvektoriai). Nu su airtightness fasadų chrienovai, bet po smėliu yra daug benzino, kosminiais kaštais pastatysim, ir photovoltaic po smėlio audrų valysim Bangladešų pagalba.

Ir tada toks smulkus punktelis apie vandens desalinationą, nes nu tragiškai gėlo vandens ten nėra jokio. Taigi pasirodo, kad tokio dydžio desalination plantai ir tokie energijos kiekiai, kokie būtų reikalingi 50 K gyventojų miestui viduryje dykumos, neegzistuoja. Taigi krūtasis Masdaras dabar yra pajungtas ant Abu Dhabi municipalinės gėlo vandens tiekimo sistemos, nuo kurios ne visai aišku, kada ir if ever bus atjungtas.

Tada pasirodo, kad suprojektuota personal rapid transit sistema autonominiais elektriniais mašiniukais, pakelta ant platformos ir valdoma centrinio kompo, kuris apskaičiuoja greičiausius routes ir mažiausias įvykių tikimybes, would exceed reasonable expenditure. Nu ir kiti fuckupai.

Tai labai kažkaip mane džiugina the futility of exercise tokioj vietoj, kur yra labai daug pinigų, tuos pinigus europiečiai konsultantai pasiima, ir niekas nepasivargina arabams papasakoti, kad toje vietoje, Net Zero or Net Plus Plus iš viso neapsimoka nieko statyti.

kaip.tik.ten del.icio.us ateities namai

2014.01.06, 21:32

Aš šiaip manau, kad teoriniai/koncepciniai konkursai yra laiko gaišimas. Ir to prove me right, čia yra toks škias d3 housing tomorrow outletas, kuris labai oriai surenka žiuri ir nustato, kaip turėtų atrodyti future housingas. Man yra žiauriai smagu dėl to. Smagu todėl, kad kažkodėl blyn every single one of that laimėtojų koncentruojasi į visokį socialinį kosmosą, repopulating deserted areas, reclaiming rain/shit water, using ecological materiolus ir visokias kitas yada yada snake oil key phrases. 2010 metų laimėtojas, štai jums ir prašom.

 

2011 metų laimėtojas

 

2012 metų laimėtojas

 

 

Ne, mano brangūs studentai. Ne ten jūs koncentruojatės. Ninth Ward, New Orleans ar kokiam Bangladešui per landslides šitas jūsų reikalas nepadės. Skirtingai nei apžvelgiami trys pastarųjų metų laimėtojai, future housingas turi koncentruotis ant ne tų visų politiškai korektiškų bazarų, bet ant stability, sustainability ir inertia. Kaip labai gerai matosi iš pastarųjų dešimtmečių reikalų, visos zonos, kur telkiasi gyventojai, telkiasi ten dėl socioekonominių priežasčių ir gerai sudėliotas miesto audinys tik pagerina jau ten gyvenančių kokybę.

Tuo tarpu dėl liūčių, potvynių, nuošliaužų, taifūnų, žemės drebėjimų, staigių temperatūros svyravimų ir tornadų tas jau sustainable ateities namas turi būti gelžbetoninė tvirtai apšiltinta dėžutė, arba ant gelžbetoninių polių, arba ant earthquake-proofed pamatų, priklausomai nuo geografinės zonos, o ne baisiai mandra lengvų konstrukcijų (carbon fiber ar medinis karkasas) lūšnelė. Tas jūsų koncepcines lūšneles klimato kaita nuneš taip, kaip nunešė Tacloban ir Leyte. Tuo tarpu kai mūsų visi gelžbetoniniai resortai liko stovėti ir buvo operational throughout, su savo rezervuarais, generatoriais ir the likes.

Žymiai geresnė labdara Filipinams būtų ne jūsų dolbani konkursai, o trys laivai armatūros ir manuals in tagalog, kaip vietoj susimaišyti normalios markės betoną. Kuris, prie visko, dar yra ir nežmoniškai ekologiškas.

Ir jeigu visus tuos socialinių mokslų researcherius, kurie rašo useless darbus apie holokausto muziejus, pasodinus ant ekonominio case skaičiavimų, kiek apsimoka perstatyti Ninth Ward, o kiek apsimoka visus perkraustyt naxuj į flood non-endangered areas, mes visi būtume way better off :)

Ir čia galima ginčytis, kam tokie konkursai taikomi, o gal jie visai netaikomi disaster-affected areas, o gal čia taip ką nors padarom. Bullshit, I say. Jei jūsų tie konkursai turi grynai koncepcinį pritaikymą, jūs tiesiog vykdote mental masturbaciją, o ne architektūros ar urbanistikos ateities kūrimą, padedamą į stalčių as soon as diplomai were distributed. 

 

kaip.tik.ten del.icio.us holiday: hotel 2, for something a little different

2013.11.26, 16:03

Kaip jau minėta, Tailande mes atsiradom absoliučiai neplanuotai ir TAIFŪNAS baisiai lipo ant kojų (will somebody just ask already:)).

Planas buvo pereit per viešbučius ir pažiūrėt, what's the fuss about. Taigi, po Okuros persikraustėm į Terminal 21 Grande Centre Point hotel, kur nėr toks nežmoniškai fancy, bet dar beveik ir patogesnis. Tas yra puikus pavyzdys vieno iš geriausių Tailando išradimų, kur aš Europoj nelabai ir mačiau - apartment hotels. Didelis ir platus numeris, kuriame tu gali gyventi mėnesius ir gauni visą komplektą wok keptuvių, puodų virtuvėlėje, milijoną spintų, skalbimo/džiovinimo mašiną (labai labai patogu, jei kartais pasipiktini exorbitant laundry service fees, kai skalbti maikę yra brangiau nei nusipirkti naują) ir tą obviously plačiai paplitusį elektroninį tuliko puodą. Taip pat tą patį breathtaking view pro langą. Not that I used wok keptuvės a lot.

Šita lokacija turi visiškai unbeatable susisiekimą su viskuo, nes stovi ant prekybcentrio, SkyTrain stoties ir milijono tuktukų su motoroleriais apačioj. Soi 11 yra už kampo ir penkių gatvės išvažiuojamųjų bariukų "diskoteka avarija", retrofittintų iš hipiškų VW, away. Šitie bariukai yra nežmoniškai puikūs ir bišk pavojingi, kai eini namo ryte ir prisėdi dar po nu po paskutinį dabar jau tikrai. Anie turi susistatę senus gražius Bombay Sapphire butelius, kuriuose jokiais būdais nėra joks Bombay Sapphire, bet vietinis spiritukas, fortunately, ne metilo.

Grande Pointe taip pat turi axujieną baseiną, jei fotkini iš bišk toliau ir į kadrą nepatenka visiškai stupidly suprojektuota apsauginė zona už infinity edge, kuri yra nu kokiais 20 cm per aukšta tik. Alkoholio ir nikotino prie baseino jie neservina, ir gerai daro, gerti reikia eiti už kampo į kitus soi arba tris žingsnius iki smoking lounge. Bišk pasitaiko didžiosios tėvynės atstovų, mirkančių savo speedos ir peroksidines šukuosenas, atskirti juos galima net aniems neprasižiojus. 

 

Tas jau baisusis villainous minimalizmas. Fotkė iš viešbučio saito, bet viskas atrodo idealiai taip pat. Baltumas ir vaizdas pro langą yra win-win.

Also, ble ble - Bangkoko transporto infrastruktūra kicks all ass. Massive investments, trijų lygių transportas, gatvė ant žemės, toll road vienu lygiu aukščiau ir SkyTrain kokių 30 m aukštyje. Reikia ten kokį Zuoką nusiųst, kad susipažintų, kaip tramvajų reikalus reik tvarkyt. 

 

kaip.tik.ten del.icio.us atostogai - mostly about Okura

2013.11.20, 11:52

Kadangi aš jau visiems mirtinai atsibodau su savo nežmoniškai įdomia istorija, kaip mes nuo pirmadienio prie infinity pool Busuangoj pradėjom monitorint Haiyan stiprėjimą ir paskui paskutinėm valandom nusiplovėm į Bangkoką, trys valandos prieš uždarant aerouostus, ir koks tai yra geriausias miestas pasaulyje, tai dabar geriau papasakosiu pamokančią istoriją, kaip turi veikti tikroji serviso kultūra. 

Bangkoke nusprendėm pavykdyti geriausių miesto baseinų stebėjimo misiją. Ir susidarę sąrašiuką, vienu metu pakliuvom į absoliučiai atskirą visatą - Okura Prestige Bangkok, built by Japanese for Japanese. 

Čia jau net ir su ta prielaida, kad Europa ir USA yra absoliučiai nieko vertos aptarnavimo sferoje, palyginus su Azija, Okura nuneša stogą net ir išlepintiems Azijos. Also, leiskite pastebėti - jokio pseudo "kalanialinio" bullshito interjeruose. Viskas clean, minimal, shiny ir magnificent.

 

 

Visas serviso pagrindas, kuris yra visur kitur, čia yra exceedintas kokius aštuonis kartus su detalėm - bagažą surenka, užtagina, tau atsikrapščius į kambarį, bagažas jau pristatytas ten, numeris užstockintas iki lubų visokiais reikalingais daiktais, įskaitant kimono ir tuliką su elektroniniu valdymu, 34 aukšte numeriams priklauso Club Lounge panauda (čia jei vietiniam 7/11 pamiršai nusipirkt toniko džinui, tai gali nueit ten ir pasiimt, tik šortus teks į kelnes pakeist - smart casual dreskodai galioja). 

Vienam klientui čia tenka kokie 3 personalo vienetai. Įroglinus į sportą, vienas tau paduoda vandenį, rankšluostį, ausines ir dar kažką, o kitas nuneša iki treniruoklio. Jei apsaugok Viešpatie, tu neradai kur pasidėt rankšluosčio ir padėjai jį ant radiatoriaus, jie turi specialų vaikiną, kuris ateina ir tau gražiai pakabina jį ant treniruoklio rankenos, man atrodo, ir vandenį atsuka.

Tą pačią minutę, vos tik atsisėdi bare, tau ateina kokteilis ir pranešimas apie happy hour, laikraščiai ir spring rolls. Prieš baigiantis kokteiliui, tiksliai tuo momentu, kai nenori sėdėt sausas tarp stakanų, atvyksta pasiteiravimas, gal norėsit kito. Kitas atvyksta tada, kai išgeri paskutinį lašą esamo.

 

 

Magnificent konsolinis baseinas 24 aukšte su, savaime suprantama, infinity edge. Čia pas juos yra vienintelis bug - baseinas pakabintas šiaurinėj pastato pusėj, tai technically pusę metų jis yra šešėlyje. Bet trust me, apie tai jie perspėja pirmame savo saito puslapyje, fucking Japanese su savo attention to detail.

 

 

Kai mes surašėm jiems reviewsą, kuriame vienintelė pastaba buvo baseino temperatūra, atsakymas atėjo per dvi valandas ir net ne tipine forma. Aš tiesiog privalau pacituoti:

"With regards to the pool, we are very sorry for challenges you faced with the drop in water temperature. As the pool faces north, we face the challenge of too much shade in the winter solstice which has started now. I would also like to share with you that we have already started to heat the water in our pool and we hope there is an opportunity for you to enjoy our facilities soon again."

Na ir teisybė, aplinkui ten ištisai maskatavosi susirūpinę rebiatos su termometrais. Challenges we faced, though, one can't even start to imagine.

 

We hope to see you soon, Okura, we hope.

 

kaip.tik.ten del.icio.us kultūros barai

2013.07.30, 16:00

Čia bišken buvo toks tylus periodas, nes darbai pickino up the pace. Bet jau seniai esu nusitaikius į paskutinius atseit kultūros įtvirtinimus, nes bullshit bingo ten ima veikti ne ką blogiau, nei kokioj Akistatoj. Kalba eina apie gerbtiną žurnalą "Kultūros barai".

Čia mes turime tokį visiškai axujieną nekompetencijos, far far gone socializmo ir ludizmo festivalį 2013 metų 5 numeryje, poroje straipsnių pavadinimais "Atsilikimo baimė apakina jos aukas", kur, reiškia, Almantas Samalavičius kalbasi su architektu, architektūros teoretiku ir urbanistu Leonu Krieru ir dar geresnis "Pinigai byloja garsiau už demokratiją" su matematiku, fiziku, urbanistu Nikosu Salingarosu. 

Galima pradėti nuo to, kad vienas iš ryškiausių šio korifėjaus karjeros taškų yra blogai pagarsėjęs Poundbury projektas, kurio kuratorius ir vykdytojas yra Velso princas Čarlis.

 

Taip, brangūs draugai, tai yra 1993 metais pastatytas daiktas. Todėl, kad Leon Krier mano, kad čia zajabys.

Velso princui Čarliui mama neduoda sosto, tai jis iš piktumo imasi kurti va tokius projektus, bandydamas imituoti "senus gerus laikus, kai žmonės buvo geresni ir nebuvo tiek nusikaltimų". Poundbury yra siaubingas mėginimas pastatyti Britanijoj kitas vietines Rumšiškes. Kodėl jie taip darė, nelabai aišku, nes vietinių Rumšiškių senoji geroji Anglija turi daugiau nei pakankamai. Bet čia yra geras fonas tolesniam vaikino bazarui, kuris tiesiog trykšta įvairiais apibendrinimais ir įžvalgomis. Let's have a looksie.

Vyksta baisiai ilgas yadayadayada, kol žmogus trenkia va tokį pastebėjimą:

"Anksčiau maniau, esą tada,kai žmonės pagaliau suvoks katastrofiškus modernizmo padarinius, racionalus jų apsisprendimas paskatins pradėti radikalią architektūros ir urbanistikos reformą."

Ehm. Kur čia tie katastrofiški modernizmo padariniai? Kas kur ką? Kodėl? A, dėl visko, pasirodo, yra kaltas iškasenų kuras. Nu ok, gal jis čia kur nors ką nors su kuo nors pagaliau susies. Fine.

(four pages past). Ne, nieko su niekuo jis nesusieja niekur, per keturis puslapius vyksta self-congratulatory bazaras apie savo tradicinę architektūrą ir kad tie korifėjai, kurie stato visokius grožius, tai yra kiaulės parsidavėliai. Judam į kitą straipsnį. Šitas varo žymiai geriau.

(TBC...)


kaip.tik.ten del.icio.us phantom survivals, part III

2013.05.19, 22:08

(this is the final part of a very inspired rant, dėl visiško susigaudymo prašom pradėti nuo pirmos dalies)

The exhibition will present the iconic buildings through photographs expressing the authenticity
of Lithuanian architecture same time introducing the specific projectuality of historical shifts in
its modern history.


What iconic buildings, exactly? You think Palace of Civil Unions is iconic? Or some unused and, I am sorry, pretty atrocious sanatorium by the sea, made of disproportional cylinders? Or Kalniečiai shopping center, made with such love, that it immediately became unusable for its complication, because architect liked himself a lot and managed some workarounds of the system. There‘s no doubt we could find some valuable buildings, but they are not legion and can hardly be used as defining the era. Because when you have state controlled resources, planning and politics, and here I am repeating myself, you will never build as freely or creatively as in free environment.


Lastly, the implications of such an exhibition.

Short summary: what are you trying to achieve with this particular point of view, represented by this exhibition?


I guess, we should be trying to promote our country, emphasize its good points, achieve some sort of international recognition for our architecture and art. So how the fuck come you took most alien infested and influenced period of our development and made it exemplary? Instead of choosing, e.g., pre-war architecture or something? Or current achievements in last 20 years?
If you are going to Ministry of Culture and trying to get funding for such a project, you should not be exactly surprised if project would be rejected - in these times, one unfavourable mention in Delfi.lt about how Ministry of Culture is handing out money to promote Soviet nostalgia, would kill whole election campaign.

 

kaip.tik.ten del.icio.us phantom survivals, part II

2013.05.19, 21:59

(this is second part of the post) :)


‘Continuity', architecture of the post-independence period, generally puts emphasis on the rupture, the break with the ‘soviet' past. The insistence on the discontinuity has become so trivial that the third section seeks to investigate the opposite phenomenon.


What I gather from this is that deliberate and emphasized „rupture" from homogenized, authoritarian, mostly state-dictated architecture is supposed to be a bad thing? And what does that mean exactly - „opposite phenomenon"?
Or will you just play devil‘s advocate and try to investigate other side because of fun and because it‘s (sort of) there? And no one is really sure that other side exists - you mean you will investigate possible continuity of phenomenon of Soviet architecture?
And if I understood correctly, then this is just entirely self-serving analysis, the argument for the sake of argument, for all the curators to become more curatory and hipstery, and controversial, and what-have-you, and to move on to another exhibition, this time bigger, and hopefully in MOMA.


This insistence on rupture can not be trivial - essentially it symbolizes breakage from all things totalitarian and alien. Another question is the embodied expression of that rupture - possibly uneducated, probably not very tasteful at times, mostly because of lack of tradition and broken social processes. This expression of freedom to create, which took place after Soviet era, is another problem entirely and you are not adressing it here.


And why "phantom"? From the examples you are showing, this heritage is only too real, and might I add - extremely painful, some of them (at least, example no.1). Things you show here, most of them, are imprints of ideological regime, uniform throughout the former state, alien traces of 50 years of deliberate assimilation. Nostalgia is not the thing you should be aiming for.
The only positive and available spin on the matter could be, that "people managed to squeeze in couple of good buildings DESPITE the social changes which were forcibly brought upon them", but we can not see it from this description.


Secondly, criteria of architecture as an art form.

Short summary: this is more complicated yet there is not enough evidence about that particular period as being very artsy and valuable.


The exhibition will offer the genuine discovery of a country through buildings and city planning
projects presenting the Lithuanian architecture as specific and authentic phenomena.


Wait, what? Do you mean 1944-1990? This particular period is most probably the worst choice to illustrate such claim for uniqueness, except, maybe, prehistorical mud huts. State-planned economy, typical buildings throughout all Soviet Union (Sporto rūmai, really? You are aware that this building, for example, is, in fact, not unique in any way, being typical project made in one of Soviet Unions institutes for all the countries?), pre-made urban planning, all of the above implemented without any sensitivity towards the place or context.


Just take the look to all those so called „sleeping districts", which effectively killed all small businesses and other things, crucial to functioning urban tissue. All the social and physical changes from this period are driven by occupation, suppresion, assimilation, typicality - again, these are not the features you would want to set as defining for Lithuanian architecture. Take a look how this insensitive homogenized urban planning killed, for example, all interaction of river and the city - six-lane highways are cutting off recreational ties among pedestrian paths, parks, and the likes (Kaunas, Mindaugo prospektas, anyone?) How in the world do you imagine this kind of urban planning can be compared as unique and positive to, let‘s say, Paris?

 

kaip.tik.ten del.icio.us phantom survivals, part I

2013.05.19, 21:41

Dabar, visi trys brangūs skaitytojai, turėkit galvoje, kad postas bus entirely angliškas. Čia yra istorija, kuri, ko gero, dabar jau yra dead ir dėl to talking point is too good not to be shared.

Čia aš turiu visokių kolegų, kurie nori būti baisiai kultūringi ir/arba gauti pinigų iš EU fondų. Tie jau mano draugai buvo sugalvoję konceptą "Phantom Survivals" parodai, kuri iš esmės turėjo rodyti gerai nufotkintą sovietinį architektūros palikimą su baisiai pritemptais kultūriniais komentarais. Žemiau yra mano komentaras organizuojančiai tą parodą chebrai, kurį mes surašėm pusiau ant Grey Goose shotų. Bus papunkčiui komentuojamas jų proposal raštas, actual excerpts marked in blue italics. And here goes.

 "Phantom survivals" project seems to have multiple layers of perceived and actual problems. Now, I apologize in advance if we got all this completely wrong, but this is what we understood from project proposal.

First and foremost, here goes philosophical ideological layer. And I am mentioning it only because of historical and social and what-not changes as a term being present in project proposal. If such an attempt at highbrow analysis would have been omitted, this layer would not exist at all. But there you have it.
Short summary: you have to be fucking kidding me.

You are taking period of, essentially, war, occupation, suppression, which lasted for fifty years, and effectively tried to destroy any uniqueness in any part of life in any country under the regime, and trying to make it look as a definitive period for Lithuanian architecture (quote: „The exhibition will offer the genuine discovery of a country through buildings and city planning projects presenting the Lithuanian architecture as specific and authentic phenomena.").

Architecture, being an applied art and, unlike many other art forms, acutely depending on state of the economy and government, doesn‘t exist in some sort of political vacuum - you have to recognize that point - and what you see in state mandated architecture of that period, is acute reflection of all the horrors, atrocities and plain ugliness, executed in this regime. As, for example, skyscrapers of Hong Kong reflect booming economy of important part of empire, so does most of your hailed soviet architecture reflect masses of dead inteligentsia in Syberia. Exceptions exist, of course, but they are rare. This whole idea resembles artfully making erotic photosessions in concentration camps. It is still concentration camp, you guys, no matter how nice boobs are. You think Germany would like their architecture to be defined by Third Reich period?

Explanation in detail below. This is not in chronological order of proposal points, but rather in order of addressing problem layers.

Project aims to take visitors of the exhibition on a trip to Lithuania through the images of its
modernist architecture, images that reflect social and physical changes Lithuania indicted by Soviet occupation between 1944 and 1990 and the Independence since 1990.

Alright, so far so good.

‘Disappearance' is devoted to the irreplaceable artefacts, which were either demolished or altered. Phantom heritage which threatened survival provided incentive for social awareness.

Irreplaceable modernist artefacts from the same Soviet era? Or you mean buildings, which were exterminated during this era? If this is the case, you might have some point, but I can not gather it from this sentence.

And last sentence doesn‘t make any sense at all, frankly. Do you mean that phantom, destroyed, heritage from before Soviet regime incited some good stuff? But if so, your examples are definitely contradicting it, them being Soviet regime examples, most of them mandated by the state and most of them build by the state, designed by state appointed architects?

What social awareness? How can you credibly claim that this particular architecture had some incentive in social awareness? Have you made sociological research on this matter with sample group of people who actually lived through the time and were in touch with processes occurring at the time, and understood them consciously, being able to analyze factors of that arising awareness? Awareness for what? Independence? The meaning is muddled beyond all recognition.

 

(to be continued).

kaip.tik.ten del.icio.us lemme take you to Rio, part 2

2013.04.29, 21:08

Aha, tai Santa Teresa, nightlife su samba ir gulėjimo dalis.

Rio būnant, yra absoliučiai privaloma nuroglinti iki kokio klubo, kur šoka sambą. Mes taip ir padarėm - geriausiai žinomas klubas yra Rio Scenarium. 

 

Brazilų kabakai dažnai turi puikią drinkų apmokėjimo sistemą. Įeidamas gauni tokį lapą, ant kurio vienos pusės yra meniu, ant kitos barmenai tau brūkšniukais sužymi, kiek išgėrei, ir mokėjimas yra išeinant tokiose maksimos checkout kasose. Labai patogu ir aptarnavimas prie barų yra myliką kartų greitesnis. Čia jie taip pat servina atominio stiprumo savo cukrašvendrių spirito kokteilius, kuriuose nėra mikserio, o tik spiritas su cukrum, po kurio net nelabai kada šokę, e.g., mano significant other, pradeda kraipyti uodegos plunksnas. Am proud to say, susilaukėm unsolicited vietinių komplimentų apie kažkokią obscure sambos rūšį, kur mes, apparently, puikiai mokam. Po visko apsauga tave paima už pakarpos ir įkiša į taksą, kad nesivalkiotum kur nereikia ir kad pasaulio media neturėtų progos parašyti, kad va dar vieni pogirčiai lochai buvo apiplėšti Lapa rajone. Apsauga, btw, stovi net prie eilės prie įėjimo. 

Po visko jautiesi baisiai pavargęs ir persikraustai į tolimą Santa Teresa rajoną, iš kurio taip lengvai į centrą nebepateksi, nes toli ir aukštai, ir pats turi taksistui portugališkai aiškinti, kur tau reikia. 

Santa Teresa yra tapybiškai nugyventas "kalaniaaaalinis" (for those not in the know, toks yra vienintelis teisingas žodžio "kolonialinis" tarimas) rajonas ant kalvos, kur tie ostatki byvšoj roskošy yra plavnai persimaišę su favelom. Vaizdas iš to rajono - priceless. Užtat mes pajamėm kokį tai obscurely axujieną boutique viešbutuką, kad galėtume nieko neveikti, tik į tą vaizdą žiūrėti. 

Maždaug taip. Ir kažkaip taip va.

 

Ten toks mažiukas dešiniam viršutiniam kampe yra mūsų Christ the Redeemer. Čia dabar toks caveat - brazilai dirbt tai ne per daug mėgsta. Visas tas amazing viešbutis yra sort of abandoned, pietų gali ir negauti, nes šefas neatėjo, bet recepcija tau užsakys take-out picos, pagalvių ant gultų nėr, bare lygiai dviejų drinkų pasirinkimas. Tik mes su nuosava bonka džino per daug nekreipiam dėmesio ir mums bišk juokinga, kai gali pats vienas, personalo priežiūros neapsunkintas, nuroglint į tuščią virtuvę ir pasivogt laisvai besimėtančio šampano butelį (not that we did that, nes europietiškas padorumas, pasirodo, net ir po trijų kaipirinjų nenyksta). Bet minimalistiniam kambary rūkoma, veikia burbuliatorius massive vonioj su va tuo uždokumentuotu vaizdu, ir visi tie trūkumai yra sort of giliai pofik.

 

| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | »